Žvelgiame atgal, kad judėtume į priekį – emocijų inventorizacija (1 dalis)

ŽVELGIAME ATGAL, KAD JUDĖTUME Į PRIEKĮ – EMOCIJŲ INVENTORIZACIJA (1 DALIS)

Skirti savo laiko apmąstymams ir reflekcijai. Ne tik dėl to, kad artėja kaledorinių metų pabaiga – reflekcija tinka visiems sezonams – tačiau ji išties paskatina susimąstyti.

Metų ciklas užpildytas progomis švęsti, pagerbti ir pagalvoti. Iš tikrųjų pagalvoti apie tai, kas atsitiko, kas mūsų gyvenime nebegalioja. Tada, su tokiu aiškumu, keisti, kas turi būti pakeista ir pasodinti naujas sėklas Naujiems metams patirti.

Tik geri metai kaip mano “ūkininkavimas” per kasdieną pradeda įgauti palaimos poskonį. Ir tam reikėjo praktikos, daug praktikos, daug knygų, Koronos bei kitų patirčių.

Pasidalinsiu, kaip aš inventorizuoju savo gyvenimą, gal atrasit kažką prasmingo ir sau.

Vienerių metų ciklas užpildytas daugybe kultūrinių ir sezoninių perėjimo taškų. Laikas, kai esame skatinami pripažinti, kas praėjo, kas sumažėjo, ko išmokome ir kur mus atvedė viskas, kas buvo anksčiau. Iš ten, iš to aiškumo, to įsišaknijimo, tada žiūrime į priekį. Tada kuriame planus.

Ši pauzė nėra praktikuojama mūsų kultūroje ir tai, kur esame dabar, šią akimirką, yra rezultatas to, kaip gyvenome.

Pauzė. Dabar. Iškvepiam. Įkvepiam. Iškvepiam.

Savo gyvenime inventorizacijas darau gana dažnai. Pirmiausia todėl, kad gyvenu pagal savo vidinio mėnulio ritmą, o jis aktyvus. Kartą į mėnesį man, kaip oras, būtinas sustojimas žvilgsniui atgal ir suvokimui, kur keliauju artimiausiu metu. Taigi, nereikia laukti ypatingų progų, papauzuoti visuomet sveika mūsų psichikos imuninei sistemai.

P.s. ar žinojot, kad sąmoninga gyvenimo analizė, pamąstymas, kas atsitiko, kaip jaučiausi, ką su tuo darau, kur einu toliau ir t.t., yra poilsio dalis, kurio metu žmogus kraunasi ir gyja? Moksliškai įrodyta.

Pasikartosiu: Reflekcija, iš to kylantis aiškumas ir tik su juo keičiame, kas turi būti pakeista ir pasodiname naujas sėklas naujam etapui patirti.

REAKTYVUS/PROAKTYVUS GYVENIMAS

Ar mes gyvename? Kas mūsų gyvenime iš tikrųjų veikia, pasiteisina? Mūsų gyvenime yra tiek daug dalykų, kurie iš tiesų veikia ir pasiteisina, arba dar kitaip, tinka ant odos. Sava. Ko išmokome per pastarąją laiką, kurį apžvelgsime? Galiausiai, kur dingo visas laikas?

Nesąmoningas darbų sąrašas, ėjimas nesustojus asmeninei pauzei, tai yra reaktyvus gyvenimas. Mes tiesiog reaguojame į tai, kas pas mus gyvenime atsiranda situacijų ar kitu pavidalu. Ateina problema, sprendžiame problemą, kitaip tariant.

Aš esu gerbėja kitokio gyvenimo. Jis man pasiteisino daugiau nei būčiau pagalvojusi.

Tai vadinama proaktyviu gyvenimu. Proaktyvus gyvenimas yra toks, kai mes esame pokyčių akivaizdoje, žiūrime pokyčiams į akis. Proaktyvus gyvenimas yra tada, kai sutinkame save ten, kur esame. Tam reikia pauzės. Tam reikia šiek tiek tylos, aspiracijos, šiek tiek įsiklausymo. Žiūrime, kaip atsidūrėme ten, kur esame. Karma, tiesa? Atsigręžiame į tai, kaip elgėmės, kaip jautėmės, ką praradome ir ką mylėjome. Mes giliai žiūrime į tai, kaip jaučiamės.

Reflekcija yra dvasinė praktika. Savi reflekcija yra kaip joga Jūsų dvasiai. Taip mes plečiamės. Taip mes stiprėjame.

Taigi, kur čia mes esame? Proaktyvaus gyvenimo treniruotėje.

ĮSIPAREIGOJIMAI

Manau, kad turėtume išbraukti įpareigojimą iš savo žodyno ir įterpti PASIRINKIMAS, nes mes turite laisvą valią. Visą laisvą valią.

Dešimtys “Aš privalau” įsipareigojimų yra mūsų pasirinkimai, nieko daugiau. Net jei save ištysėm iš lovos, kad vykdytume savo įsipareigojimus – tai taip pat pasirinkimas. Katastrofos gyvenime nutinka, taip, bet dabar apie mūsų kasdieną, kurioje turime šimtus pasirinkimų kas valandą.

Net jei skaičiuojate minutes ar eurus, kol viskas baigsis, jūs tai nusprendėte. Jūs pasirenkate. Jūs pasirenkate būti moralūs. Jūs pasirenkate mylėti. Jūs pasirenkate būti atsakingais. Jūs pasirenkate būti sąžiningais, pasirenkate neslėpti savo sukurto netobulo meno po kaldra. Jūs esate priėmimo, o ne aukos būsenoje. Jokio paklusnumo, jokių kankinimų, tik laisva valia.

Taigi, perfrazuokite savo įsipareigojimus į sąmoningus pasirinkimus ir tada jūsų įsipareigojimai taps galingesne tarnavimo ir pagarbos sau forma. Pasirodykite laisva valia. Jūs renkatės.

Na o dabar realūs veiksmai.

Pasikartosiu: Reflekcija, iš to kylantis aiškumas ir tik su juo keičiame, kas turi būti pakeista ir pasodiname naujas sėklas naujam etapui patirti.

Laikotarpio, į kurį norite pažvelgti, ĮKALNĖS IR NUOKALNĖS.

Nebūtinai aukščiausi ir žemiausi etapo taškai, o tie, kurie primena apie save. Pasiekus dugną pirmas oro gurkšnis gali būti ekstazinis, nors normaliom aplinkybėm esant, kai nesame dugne, gali pasirodyti nieko ypatingo. Tad aš apie Jūsų ypatingą akimirką, nepriklausomai, kaip tai vertintų kiti ar net pats, kitu gyvenimo etapu.

10 minučių tikrai užteks. Priežastis, dėl kurios nustatome laiko limitą, yra ta, kad tai padeda sukurti pagreitį, sutelkti dėmesį ir neišskristi per toli. Tai taip pat padeda neįsidramatizuoti smulkmenose. Per daug negalvojant, tik bandant pajusti. Tai sąmonės srautas. Visi jūsų pastebėjimai nebūtinai turi būti rimti. Tai taip pat gali būti, rodos, nereikšmingi dalykai.

Pagrindinė mintis ta, kad mes save nuvedame į dėmesio sutelkimo zoną.

Jūs ketinate priartinti, prizoominti, kas atsitiko. Ir tada jūs eisite dar arčiau ir pažvelgsite į jausmus ir mintis, kurias jums sukėlė konkreti patirtis.

Taigi, jei tai metų apžvalga, į savo dėmesio lauką pakvieskit būtent metų trukmę, kaip kalendorių. Nebūtina griežtai galvoti pamėnesiui, bet protui tai padės įrėminti etapus ir prisiminti.

10 minučių rašykite apie laikotarpio ĮKALNES, džiaugsmus, laimes, pakylėjimus sukėlę įvykiai, situacijos, būsenos, dramas, veikimas, reflektavimas, suvokimas, gyjimas. Be filtro ir taisymo.

Po to, kai parašysite apie ĮKALNES. 10 minučių rašykite apie NUOKALNES. Tai iššūkiai, destruktyvias emocijas iššaukę įvykiai, praradimai, nuoskaudos ir t.t.

Kai rašysite apie Įkalnes ir Nuokalnes, užfiksuokite tiek patį faktą, tiek ir jausmus, kuriuos situacija ar įvykis sukėlė.

Ir paskutinis dalykas – ties įkalnių ir nuokalnių sąrašu, surašykite, ko išmokote?

Taigi, 10 minučių etapo ĮKALNĖS. 10 minučių etapo NUOKALNĖS. Kokius jausmus šie etapai sukėlė? Tuomet – kas išmokta ties kiekvienu širdingu punktu?

Iškvėpkit, įkvėpkit širdimi ir prisiminkit, jog “mes žvelgiame atgal, kad judėtume į priekį”.

Ko išmokai iš šio laikotarpio patirčių?

Didžiausias mokymasis arba proveržis. Tiesos bombos. Išmintis ar patarimai, kuriuos mielai perduotumėte savo draugams.

Kitame įraše pratęsimas.

Su meile,

Milana Jašinskytė

Susiję įrašai

ATSTŪMIMO BAIMĖ

Žvelgiame atgal, kad judėtume į priekį – emocijų inventorizacija (2 dalis)

Palikite komentarą